Atvirai pasakius nė nepastebėjau kaip pralėkė tos 3 savaitės nuo pirmojo apsilankymo darbo biržoje. Nepersidirbdavau ir anksčiau, bet atsiradus galimybei pasinaudoti bedarbio statusu ir pasnausti kiek ilgiau trumpino ir taip lekiančias pro šalį dienas. Bet dykaduoniavimas jau buvo pabodęs todėl prievolė apsilankyti darbo biržoje buvo malonus dienotvarkės paįvairinimas.

Pirmiausia gal kiek užsiminsiu apie registracijos patalpą. Kaip jau minėjau praeitam įraše darbo biržos pastatas šviežiai perstatytas ir tikrai netaupant lėšų. Bučiau linkęs sutikti, kad ankstesnės patalpos buvo kiek per mažos, bet išleisti daugiau kaip milijoną pastato perstatymui krizės metų, mano nuomone tai tikras lėšų švaistymas. (Matomai ne be reikalo LDB direktorius ir buvo pakeistas). Bet vėlgi, ne mūsų čia bedarbių kompetencija, tai gal geriau aš papasakosiu kaip ir kur vyksta ta bedarbių registracija. Taigi, dar remontu tebekvepenčiose registracijos patalpose galite rasti berods 14 stalų  su kėdėmis kur kiekvienam po stiklu padėtas bedarbio anketos užpildymo pavyzdys. Pačių anketų nėra. Daugiau benorinčių užsiregistruoti bedarbių kurių galėčiau paklausti kur gauti tą anketą irgi nerasta. Tai įsitaisau ant odinio minkštasuolio, pasidedu lietsargį į tam skirtą stovelį ir laukiu kol atsilaisvins registratorė dirbanti už stiklinės pertvaros.

Belaukdamas savo eilės bandau įvertinti minštasuolio vertę, suprasti kokia prasmė statyti tokį šviesios odos baldą į tokią daug visokiausių sėdynių matysiančia patalpą ir kada šis baldas pakeis savo spalvą ir išvaizdą taip, kad nė gamintojas jo nebe atpažins. Širdyje viliuosi, kad darbą susirasiu anksčiau nei šis minštasuolis paliks nebe atpažystamas. O žvilgsnis persimeta ant lietsargių stovo ir bandau įsivaizduoti kam šovė į galvą pirkti šį baldą. Čia labai tiktu nustebusi šypsenėlė, bet, kadangi bandau jų atsisakyti tai bandysiu išreikšti tai žodžiais. Nors ne, nemanau kad tai įmanoma. Tiesiog nurašykim tai kaip darbo biržos besirūpinimu bedarbiais.

Dabar jau nebe prisiminsiu kitų interjero detalių kurios neką mažiau mane stebino, tiesiog pereisiu prie to, kad viduje buvusi  mergina baigė registraciją, taigi aš buvau pakviestas į vidų. Ir įteikus tuščia bedarbio anketą buvau išgintas atgal į registracijos patalpą jį užsipildyti.

Bedarbio anketa verta atskiro įrašo. Jeigu kada nors pavyks jį gauti ir nuskanuoti tai būtinai patalpinsiu savo dienoraštyje. Žmogus atsakingas už šią anketą turėtu papildyti mūsų gretas. Teisingiau jis jas turėjo papildyti jau labai seniai – kai tas blankas buvo išleistas manyčiau dideliu tiražu ant netinkamo tam popieriaus ir su neįsivaizduojamo mažumo langeliais. Labiausiai įstrigo mokslo įstaigos langelis. Jeigu yra tekę dirbti su excel programa tai galite įsivaizduoti standartinio dydžio langelį. Ir va į tokio dydžio langelį reikia sugebėti įrašyti pilna mokslo įstaigos pavadinimą. Realiai ten netgi miesto kuriame randasi Jūsų alma mater neįmanoma įtalpinti. Ne ka geriau ir su profesija ir t.t. Apie popierių jau rašiau? Rašalas liejasi, tušinukas nerašo. Nežinau. gal čia tik mano rašymo priemonės tokios netikusios. Arba gal aš nelabai įgudęs. Nes visgi galų gale man pavyksta tą anketą užpildyti ir grįžtu pas registratorę.

Tolesnis procesas užtrunka labai greitai – registratorė atsišviečia kelis mano atsineštus dokumentus. Išduoda bedarbio pažymėjimą, kuris kažkodėl tai pavadintas „Darbo ieškančio asmens atmintinė“ ant kurio puikuojasi štampas „Suteiktas bedarbio statusas“. Valio, aš vėl pilnateisis visuomenės narys! Galiu leisti sau prabangą susirgti arba negalvoti kur rasti 72Lt kad susimokėti PSD.

Atmintinėje parašyta, kad esu kviečiamas apsilankyti gegužės 18 dieną 8:00. Tada ir pratęsiu.