Jeigu mokėtu už gulėjimą ant sofos tai aš būčiau turtingas

Vakar turėjau susitikti su savo įdarbinimo konsultantu. Iš ryto pagalvojau, kad tik neužmirščiau ir… užmiršau. Prisiminiau tik po darbo valandų. Šiandien atvykau dar prieš  oficialią darbo pradžią. Kaip nekeista, bet man priskirtas įdarbinimo konsultantas jau bendravo su kitu bedarbiu. Tai teko palaukti kol užbaigs ne tik su juo, bet ir su tais kuriems buvo paskirta 8:15 ir 8:30. Nors realiai tai pusę devynių net aš buvau laisvas – konvejeris.

Nežinau ar pusdienį pavėluoti nėra nusižengimas, ar maniškis konsultantas atidirbinėja paskutines savaites iki pensijos, bet nė pasiaiškinimo nereikėjo rašyti. Daugiau nelabai ir yra ką pridurti. Pasirašiau ant apsilankymo lapelio, bei į bedarbio anketą. Kur beje nebuvau pasirašęs praeitą kartą. Gavau naują savarankiškos darbo paieškos kortelę ir į bedarbio pažymėjimą, kuris kažkodėl tai vadinamas darbo ieškančio asmens atmintinė įklijavo lapelį su bedarbio teisėmis, pareigomis ir atsakomybe. Kuris savo ruoštu labai pasikeitė nuo praeito karto. Pagal LDB direktoriaus 2010 metų liepos 27 dienos įsakymą Nr V-366 nebėra jokių laikinų bedarbio statuso sustabdymų. Žingsnis į šoną ir prarandi bedarbio statusą su visomis iš to išplaukiančiomis pasekmėmis. Spėju, kad greitai premjeras pradės girtis apie mažėjantį nedarbo lygį Lietuvoje. Garsiai apie tai niekas nekalba, bet LDB konsultantams nebereikia įdarbinti bedarbių. Neoficiali užduotis pagerinti statistiką. Kadangi darbo iš oro neatsiras, tai reikia engti bedarbius ir bandyti  pagerinti rodiklius iš kito galo. Nors apie darbą iš oro,  tai atskira tema. Skaityti toliau →