Kadras iš filmo "12 kėdžių"
Paskutiniu metu padaugėjo elgetaujančių. Nesu jautruolis kuris negali praeiti pro kiekvieną vargetą nesusigraudinęs, bet nesu ir cinikas bemanantis, kad jam tai negresia ir visi elgetos tai paprasčiausi veltėdžiai. Tiesa, paskutiniu metu prie prekybos centrų elgetaujantys jaunuoliai tikrai kėlė įtarimą. Aną savaitę, teko matyti juokingai graudų vaizdelį, kai elgetaujančiam vienakojui invalidui pasiūlius maisto produktų maišelį, siūlantysis buvo apšauktas ir netgi gavo lupti su ramentu. Aš nežinau kaip reaguoti tokiu atveju. Pirma natūrali reakcija tai šypsena ar net juokas. Bet einant tolyn nuo įvykio vietos ir tebegalvojant apie tai kotai juokas nebeima…
Šiandien buvo viena iš tų retų dienų, kai eidamas į prekybos centrą turėjau marias laiko ir niekur nereikėjo skubėti. Todėl išvydęs ganėtinai padorius, bet dulkėtus rūbus vilkinti blondiną, kuris iš bėdos galėtu netgi dirbti modeliu, sugalvojau įmesti kelis centus į ištiestą ranką. Vaikinas buvo mandagus ir netgi padėkojo, nors tai buvo tik centai. Netikėtumas buvo, kai už pusvalandžio paliekant prekybos centrą išvydau tą patį vaikinuką beperkantį Davidoff cigaretes… Po ko jis išėjo į lauką, pasigavo taksi ir nuvažiavo. Apima keistas jausmas.
Bet grįžęs namo ir perskaitęs delfi.lt žinutę apie Kristiną Brazauskienę, kaip tikras lietuvis apsidžiaugiau, kad panašiai pasijautė turbūt visi perskaitę minėtą naujieną. Kažkodėl tai tiek išvydęs minėtą jaunuolį, tiek sužinojęs ko prašo ponia Kristina prisiminiau nemirtingą Jevgenijaus Petrovo ir Ilja Ilfo kūrinį „12 kėdžių“.
Jeigu laukiate epilogo tai jos nebus. „Gyveno jie ilgai ir laimingai“ būna tik pasakose.
