Apatija
Paskutiniu metu mano tingumas peraugo į apatiją. Ne, gyvenime viskas gerai ir depresija man negresia. Bet internetine prasme, tai net nežinau kaip išsivaduoti iš dabartinės būsenos. Galbūt čia kaltas sezono ir orų pasikeitimas, nes RSS srautas irgi suplonėjęs. Reiškia dauguma rašo mažiau.
Buvau įsitikinęs, kad pasibaigus karščiams rašančių bus daugiau. O atsitiko atvirkščiai. Nors kai kurie ir suaktyvėjo, bet bendra situacija tai nekokia ir tiek naujienų, tiek asmeninių įrašų sumažėjo labai smarkiai.
Prisipažinsiu, kad norisi spjauti ir nebaigti netgi šio įrašo. Niekas gi nepasikeis. Situacija beveik pagal vadovėlį – emocijų, motyvacijos ir entuziazmo trūkumas. Abejingumas valdo. Jeigu prieš savaitę dar buvo noro parašyti apie tai, kas mane taip smarkiai nuvylė, tai šiandien ir tas noras jau išgaravo.
Belieka save guosti, kad pasak senovės graikų filosofijos apatija tai žmogaus išsilaisvinimas tiek nuo emocijų ir aistrų, tiek nuo skausmo ir baimės, ir netgi nuo troškimo ir malonumo. Sakyčiau neteisūs buvo graikai. Reiškia nėra nė kuo pasiguosti.
O kas belieka, kai nebėra nė paguodos? Lengviausia tai spjauti į viską ir rymojant stebėti debesis ar bangas. Arba galima bandyti save išprievartauti ir judėti į priekį. Dar nežinau kurį kelią pasirinksiu. Nors ką aš čia bandau apgauti. Jeigu nežinočiau, tai vietoje šių pasiteisinančių eilučių būtų įrašas pavyzdžiui apie filmą „Nesunaikinami„. Bet ką parašyti apie filmą, kuris nesukelia jokių jausmų išskyrus nostalgiją? Apie tai, kaip aš karpiausi rankų nagus finalinių kovų scenos metu?
Pagalvojau, kad protingiausia bus išlysti į miestą ir pažiūrėti kokį kitą filmą. Gal bent Angelina nebus pašvinkusi. Blogiausiu atveju bent gryno oro porciją gausiu…
Ateina ruduo, o kartu su juo ir depresinės nuotaikos. Šalta, tamsu – nieko nesinori daryti, siekti. Tai normalu…
Tai, kad mano nuotaika puiki. Tik va rašyti negaliu prisiversti. Tik prisėdu rašyti ir… tai ką pradėjau rašyti nukeliauja į juodraščius
Visa laimė, praeivi, kad apatija amžinai nesites…
tai, kaip ir sakei įkvėpk gryno oro ar dar ką nors padaryk, bet nulipk nuo kompiuterio… Kad ir kaip čia [ne]įdomu būtų, žmogui reikia ir pailsėti nuo virtualaus pasaulio….Bent dieną.
O kad suprastėjo įrašai, tai pastebėjau ir aš. Ir pas save ir pas tave ir pas kitus… Manau, tai irgi laikina …
Tai, kad nėra laiko ant kompiuterio daug sėdėti. Šiandien gal kiek laisvesnė diena, bet ir vėlgi negalėjau prisiversti parašyti bent ką nors. Nors išspaudžiau apie apatiją, bet praktiškai labai save prievartavau
O dėl suprastėjimo… tai, kad išvis nerašau – taip atsišaudau įrašais apie bet ką… Nes jeigu nustosiu rašyti, tai galiu ir negrįžti
Ne, tai, kad ju sumazejo. O nepamirsk, kad dauguma blogeriu yra studentai, moksleiviai. Prasidejo mokslo metai, pradzia rugsejo, visiem reikia apsiprasti naujose mokyklose, kolegijose, univeruose.
Pas mane svetainei, net lankomumas dvigubai nukrito 
Iš to, ką aš skaitau, tai kažin ar dauguma dar tebesimoko. Bet gali būti, kad rugsėjis kažkoks susikaupimo mėnesis, kai visi per daug užsiėmę, kad prisiminti savo tinklaraščius
Aš tai pavyzdžiui jau seniai neberašau, nuo tada, kai supratau, kad niekam neįdomu tai, ką rašau. Kita vertus, nors ir turėčiau ką parašyti, tingiu tai daryti. Bet užtai darau tai, kas man labiausiai patinka – fotografuoju. Ir šiaip laisvu laiku stengiuosi būtų kuo toliau nuo kompiuterio ir interneto
Pabandyk ir tu, gal padės išsivaduoti nuo depresijos 
p.s. Kaip Marius sako komentare auksčiau, tai nesutikčiau – ruduo ir žiema man patys darbingiausi metų laikai.
Tai, kad man asmeniškai depresija tikrai negresia. Aš tik negaliu prisiversti rašyti į tinklaraštį. Dėl labai daug priežasčių. Gal reikėtų apie tas priežastis parašyti ir viskas pasikeistu. Bet tada gali užvirti didelė košė, kurios srėbti kol kas neturiu laiko…
visas gyvenimas, tai nesibaigianti sinusoide
Aha. Gerai pasakėt. Nors toje sinusoidėje ir visas grožis. Kai tik gyvenimas pasidaro tiesė taip žmonės pradeda žudytis…
Praeivi, turbūt drąsiai galima tave pavadinti šių metų atradimu, tu vienas iš tų retų blogerių į kuriuos verta atkreipti dėmesį.
Todėl aš labai apsidžiaugčiau, jeigu tu nustotum rašyti. Suprask – nieko asmeniško, bet mažiau rašančių, mažiau konkurencijos google reitinguose, mažiau lankytojų nuvilioji
Mažiau reikia pastangų įdėti kitiems, kad būtų skaitomi 
Dėkui už gerą žodį, bet bent jau dėl Google užtenka parašyti 3kb nerišlų tekstą ir aukšta vieta paieškos rezultatuose garantuota…
Tikrai neužtenka. Nežinau kaip su lietuviškais tekstais, bet angliškuose tekstuose Google supranta, ar jis kokybiškas ir ar verta rodyti jį aukštai paieškos rezultatuose.
Angliškuose taip, Google supranta rišlus ar nelabai rišlus. O lietuviškuose, užtenka pasižiūrėti ką Google Analitics už raktažodžius priima ir aišku pasidaro, kad 5 metų vaikas pažįstantis abėcėlę ir mėgstantis barškinti per klaviatūra gali būti pirmuose Google paieškos puslapiuose su savo rašliava