Qwiki

Pirmadienį Qwiki perėjo į atvirą alfa testavimo stadiją. Prisipažinsiu pirmas apsilankymas nepaliko įspūdžio ir užtrukau Qwiki svetainėje mažiau nei minutę. Šiandien suprantu padaręs klaidą, nes šis projektas tikrai vertas dėmesio. Kaip matosi iliustracijoje jame galite rasti informacijos netgi apie Lietuvos bažnytkaimius turinčius vos tūkstantį gyventojų. Tiesa tos informacijos nedaug, bet nemėgstančiam skaityti jaunimui tai galimybė sužinoti apie vieną ar kitą šalį ar visuomenės veikėją.

Šiuo metu duomenų vizualizacija pateikiama tik su anglišku įgarsinimu, bet ne iškart galima įtarti, kad tai kompiuteriu sintezuotas garsas, o ne įgarsintas tekstas. Lietuviškai tokie projektai ko gero prabils dar ne greitai, tai bent jau bus galimybė palavinti savo anglų kalbos žinias. Skaityti toliau

I-mu vibracinės kolonėlės

Kaip ir bijojau, dauguma net nebandė spėti, kieno nuotraukas vakar patalpinau ir puolė ieškoti kas tai yra internete. Nors mano durna galva bandyti atspėti  būtų buvę kur kas linksmiau…

Visi teisingai atspėję radę informaciją internete buvo teisūs, kad nuotraukose Ritmix SP-700 vibracinės kolonėlės. Bet niekas nežinojo, kad tai tik I-mu kolonėlių kopija leidžiama Rusijoje. Šiuo metu jas galite įsigyti, kad ir E-bay. Bent jau šiandien jomis dar prekiaujama.

Galiu pasakyti, kad teko girdėti kaip jos groja ir nieko naujo prie to, ką Jūs jau turbūt perskaitėte internete pridurti negaliu – garsas labai priklauso nuo paviršiaus ant kurio padėta kolonėlė. Pavyzdžiui ant plastmasinio staliuko garsas „plastmasinis“ ir palieka ne kokį įspūdį. Man asmeniškai labiausiai patiko skambesys kolonėlę padėjus ant  stalo su drožlių plokščių paviršiumi. Sako, padėjus ant medinių lentų stalo garsas dar šaunesnis. Deja nebuvo galimybės išbandyti. Skaityti toliau

LibreOffice 3.3

Turbūt ne vienam yra tekę girdėti apie Microsoft Office analogą Linux operacinei sistemai – OpenOffice, kuris beje jau seniai veikia ir Windows OS. Bet nedaugelis girdėjo, kad kai Oracle įsigijo Sun kompaniją, tai atviro kodo bendruomenė išsigando, jog Oracle gali numarinti arba apmokestinti OpenOffice. Todėl buvo sukurtas  The Document Foundation fondas kuris OpenOffice kodo pagrindu pradėjo kurti LibreOffice ir vakar, sausio 25 dieną buvo išleista LibreOffice 3.3 versija. Visi jau ankščiau susipažinę su LibreOffice galite parsisiųsti naujausią tik juokingus 215MB užimančią versiją iš čia. O likusieji gali pasiskaityti mano įspūdžius.

Pirmiausia nustebino kai parsisiuntus ir paleidus diegiamąjį failą jis pasiūlė išsiskleisti ant darbastalio. Pamaniau, kad gal po įdiegimo jis pats pasišalins ir sutikau. Iškart perspėsiu, kad nepasišalina, tai arba išsiskleiskite kur nors kitur, arba neužmirškite ištrinti po įdiegimo. Nes 119 failų užimantys 222MB ant darbastalio tikrai nepaspartins Jūsų sistemos darbo.

Iškart po įdiegimo pradėjau nuo LibreOffice Calc – Microsoft Excel analogo. Nuliūdino pasileidimo greitis. Nekalbų apie „šaltą“ pasileidimą – suprasčiau, kad pirmą kartą paleidžiant programą tai gali kiek užtrukti, bet uždarius ir paleidus iš naujo laikas beveik nesutrumpėjo. Bent jau lyginant su mano naudojamu Excel iš Microsoft Office 2003 paketo. Skaityti toliau